Forsķša

Žorsteinn Sęmundsson

Saga hlaupįranna

Śtvarpserindi, flutt į hlaupįrsdag 1968 og 1980

Hlaupįr og hlaupįrsdagur eru orš sem allir žekkja. Af reynslunni vita menn aš fjórša hvert įr er febrśarmįnušur lengdur um einn dag, įriš kallaš hlaupįr og dagurinn hlaupįrsdagur. Žetta er föst venja, eins og svo margt annaš, og viš höfum sjaldnast fyrir žvķ aš rifja upp hvernig į žessu standi. En ef viš stöldrum nś viš og ķhugum mįliš, koma fljótlega ķ hugann żmsar spurningar: Hvaša tilgangi žjóna hlaupįrin ķ tķmatalinu? Hvers vegna er hlaupįrsdeginum bętt viš febrśarmįnuš? Og hvers vegna kennum viš įriš viš hlaup og köllum žaš hlaup-įr? Lķtum svolķtiš nįnar į žetta mįl og sjįum hvers viš veršum vķsari.

Žaš įr sem viš mišum viš ķ daglegu lķfi og venjulega telur 365 daga, heitir öšru nafni almanaksįr. Lengd almanaksįrsins er snišin  eftir nįttśrlegri tķmaeiningu, sem sé įrstķšaįrinu. Nś eru įrstķširnar tengdar göngu jaršar umhverfis sólina, en dagurinn mišast viš snśning jaršar um möndul sinn. Žess er žvķ ekki aš vęnta aš neitt hentugt samband sé milli žessara tveggja tķmaeininga, dagsins og įrstķšaįrsins, enda kemur ķ ljós žegar lengd įrstķšaįrsins er nįkvęmlega męld, aš hśn nemur ekki heilum dagafjölda, heldur reynist vera 365 dagar og einn fjórši śr degi. Žaš er aš segja, tķminn sem lķšur frį hįsumri til hįsumars eša frį hįvetri til hįvetrar, er 365 dagar og einum fjórša betur. Žaš er žvķ aušséš hvaš gerast myndi ef reglan um hlaupįr vęri felld nišur og öll almanaksįr gerš jafnlöng, 365 dagar. Eftir fjögur įr hefšu allar įrstķšir fęrst fram um einn dag ķ almanakinu; eftir hundraš įr nęmi fęrslan nęstum žvķ mįnuši, og eftir 700 įr nęmi hśn sex mįnušum, žannig aš hįsumar yrši ķ desember og hįvetur ķ jśnķ. Slķkt fyrirkomulag hafa menn ekki getaš sętt sig viš, og žvķ hefur žaš rįš veriš tekiš aš skjóta inn degi į fjögurra įra fresti til aš samręma almanakiš įrstķšunum.

En skyldi žaš nś vera fullkomin leišrétting aš skjóta inn degi fjórša hvert įr? Ekki alveg, en žó lętur furšu nęrri aš svo sé. Žegar Jślķus Sesar kom skipulagi į tķmatal Rómverja įriš 46 f.Kr. og lagši žar meš grundvöllinn aš nśgildandi tķmatali, töldu fróšustu rįšgjafar hans aš įrstķšaįriš hefši nįkvęmlega 1/4 śr degi umfram 365 daga.  Fjögur įrstķšaįr myndu žvķ vera nįkvęmlega fjórum sinnum 365 dagar og einn dagur umfram, og žess vegna įkvaš Sesar aš hlaupįr skyldi vera fjórša hvert įr. Žaš var ekki fyrr en eftir margar aldir aš menn uršu žess almennt įskynja aš žessi einfalda hlaupįrsregla myndi ekki vera alls kostar nęgileg.Viš vitum nś, aš lengd įrstķšaįrsins er örlķtiš breytileg, en aš mešaltali er hśn 365 dagar 5 stundir og 49 mķnśtur. Žessi umframtķmi, 5 stundir og 49 mķnśtur, er ašeins skemmri en 1/4 śr degi. Munurinn er 11 mķnśtur, og sś skekkja veršur aš einum degi į 130 įrum, eša 10 dögum į 1300 įrum. Hvenęr žessarar skekkju varš fyrst vart er erfitt aš fullyrša, en ķ ritum frį 13. öld mį sjį aš skekkjan var žį oršin umręšuefni mešal fręšimanna. Žaš dróst žó enn um hrķš aš nokkur leišrétting yrši gerš, og raunar er ekki vķst hvenęr af žvķ hefši oršiš, ef kažólska kirkjan hefši ekki séš sig knśša til aš lįta mįliš til sķn taka. Til žess lįgu žęr orsakir sem nś skal greina.

Į kirkjužingi sem haldiš var ķ Nikeu ķ Litlu-Asķu įriš 325 e.Kr. höfšu żmsar mikilvęgar įkvaršanir veriš teknar um kristilegt helgihald. Žar į mešal hafši veriš samžykkt aš pįskar skyldu haldnir į tilteknum degi eftir vorjafndęgur, og žvķ jafnframt slegiš föstu aš vorjafndęgur bęri upp į 21. mars. En žegar komiš var fram į 16. öld hafši almanaksįriš fęrst til um 10 daga mišaš viš vorjafndęgrin, svo aš žau bar nś upp į 11. mars ķ staš žess 21. Prentlistin var žį komin til sögunnar, og meš henni fengu menn ķ hendur almanök žar sem vorjafndęgrin voru dagsett samkvęmt athugunum  stjörnufręšinga. Gįtu menn žį séš svart į hvķtu hve vorjafndęgrin voru komin langt frį žeim degi, 21. mars, sem kirkjan mišaši pįskana viš, og meš žeim ašrar hręranlegar hįtķšir. Žaš var varla von aš kirkjunnar menn gętu unaš viš slķkt til lengdar, og įriš 1582 tók Gregorķus pįfi 13. af skariš og gaf śt tilskipun um nżtt tķmatal.

Žetta tķmatal fól ķ sér gagngerar endurbętur. Ķ fyrsta lagi lét Gregorķus fella 10 dagsetningar śr tķmatalinu žetta įr, žannig aš dagurinn eftir 4. október var kallašur 15. október. Viš žaš uršu vorjafndęgrin aftur 21. mars, eins og veriš hafši žegar kirkjužingiš ķ Nikeu var hįš. Žvķ mį skjóta hér inn, aš hefši Gregorķus kosiš aš fella nišur 20 dagsetningar ķ stašinn fyrir 10, hefšu vorjafndęgrin oršiš 31. mars. Um leiš hefšu vetrarsólhvörf, ž.e. sį dagur žegar sól er lęgst į lofti, flust til 1. janśar og nżtt įr žvķ hafist meš hękkandi sól. En svo rökrétt fyrirkomulag var žvķ mišur ekki vališ, žvķ aš sjónarmiš Gregorķusar og rįšgjafa hans voru allt önnur. Vorjafndęgrin skyldu verša 21. mars. Og til žess aš allt fęri nś ekki śr skoršum į nżjan leik varš aš gera lķtilshįttar breytingu į hinni gömlu reglu um hlaupįrin. Reglan sem fylgt hafši veriš var einfaldlega sś aš lįta įr vera hlaupįr ef talan 4 gekk upp ķ įrtalinu. Meš žvķ fyrirkomulagi höfšu hlaupįrin oršiš ašeins of mörg. Nś žurfti aš setja višbótarreglu sem fękkaši hlaupįrum um eitt fyrir hver 130 įr eša svo, eša sem svarar žremur hlaupįrum į hverju 400 įra tķmabili. Žetta var gert į žann hįtt aš lįta strangari reglu gilda um aldamótaįr, žannig aš žau yršu žvķ ašeins hlaupįr aš talan 400 gengi upp ķ įrtalinu. Meš žessari rįšstöfun voru 3 af hverjum 4 aldamótaįrum felld śr tölu hlaupįra. Fyrsta aldamótaįriš eftir tilskipun Gregorķusar var įriš 1600. Žaš įrtal er deilanlegt meš 400 svo aš įriš varš hlaupįr lķkt og veriš hefši samkvęmt eldri reglunni. Hin nżja hlaupįrsregla sagši žvķ ekki til sķn fyrr en um nęstu aldamót, įriš 1700, en žaš įr varš almennt įr samkvęmt tķmatali Gregorķusar.

Nś fór žvķ fjarri aš tķmatal Gregorķusar vęri tekiš upp samtķmis ķ öllum löndum. Ollu žvķ mešal annars sérskošanir hinnar grķsk-kažólsku kirkju, svo og andspyrna mótmęlenda gegn öllu žvķ sem frį pįfanum  var komiš. Atvikin högušu žvķ svo, aš įriš 1700 var einmitt įriš sem hiš nżja tķmatal, eša "nżi stķll" eins og žaš var kallaš, var lögleitt į Ķslandi. Var žaš gert ķ nóvembermįnuši, en žį var of seint aš gera įriš aš almennu įri, žar sem febrśarmįnušur hafši žegar fengiš sinn hlaupįrsdag samkvęmt gömlu reglunni ("gamla stķl"). Til žess aš vega upp į móti žessu varš žvķ aš fella nišur 11 dagsetningar ķ staš 10. Žetta var framkvęmt į žann hįtt aš dagurinn eftir 16. nóvember var kallašur 28. nóvember. Žeir Ķslendingar sem afmęli įttu į tķmabilinu 17. til 27. nóvember, hafa žvķ misst af afmęlisdeginum žaš įriš.

Meš hlaupįrsreglu nżja stķls varš mešallengd almanaksįrsins svo nęrri lengd įrstķšaįrsins aš ekki munaši nema hįlfri mķnśtu į įri. Žarf žvķ 3000 įr til aš skekkjan nemi einum degi (ef reiknaš er meš žvķ aš lengd įrstķšaįrsins haldist óbreytt, sem ekki er alls kostar rétt). Munu vķst fęstir hafa įhyggjur af slķku. Tillögur hafa aš vķsu komiš fram, sem miša aš žvķ aš minnka skekkjuna enn meir, en žęr tillögur skulu ekki ręddar hér, enda vandamįliš ekki sérlega aškallandi nęstu žśsund įrin eša svo.

Nśgildandi reglur um hlaupįr fjórša hvert įr, eša žar um bil, mišast viš žaš aš leišrétta misgengi almanaksįrs og įrstķšaįrs jafnóšum og žetta misgengi nemur heilum degi. En viš gętum lķka haft žį ašferš aš bķša žar til skekkjan er oršin aš sjö dögum og skjóta žį inn heilli viku ķ einu, nokkurs konar hlaupįrsviku. Žaš er einmitt sś ašferš sem fróšum mönnum hugkvęmdist hér į Ķslandi ķ lok landnįmsaldar. Hiš fornķslenska tķmatal, misseristališ, var fyrst og fremst viknatal; menn töldu tķmann ķ vikum sumars og vikum vetrar. Ķ tveimur misserum voru 52 vikur, eša 364 dagar, svo aš žar skakkaši meir en degi frį lengd įrstķšaįrsins. Žegar menn sįu fram į naušsyn žess aš setja reglu um hlaupįr til lagfęringar, var ešlilegt aš žeir veldu žann kostinn aš skjóta inn heilli viku ķ einu. Žessi hlaupįrsvika nefndist lagningarvika eša sumarauki, žvķ aš sumarmisseriš var lengt um eina viku. Hvernig slķk hlaupįrsregla er ķ framkvęmd geta menn enn séš ķ ķslenska almanakinu žar sem misseristališ er sżnt jafnhliša hinu almenna dagatali.

Žį skulum viš vķkja aftur aš annarri spurningu sem ég gat um ķ upphafi, hvers vegna hlaupįrsdeginum er bętt viš febrśarmįnuš. Flestir myndu lķklega svara spurningunni į žį leiš aš febrśar sé stysti mįnušur įrsins og žvķ sjįlfsagt aš bęta hlaupįrsdeginum viš hann. Žetta svar er gott svo langt sem žaš nęr. En žį er eftir aš skżra hvers vegna febrśar er svona stuttur mišaš viš ašra mįnuši. Til er saga um žaš aš febrśar hafi įšur haft 30 daga, en Jślķus Sesar og Įgśstus keisari hafi hvor um sig stoliš einum degi af mįnušinum og bętt viš žį mįnuši sem viš žį voru kenndir, jślķ og įgśst, til žess aš žeir hefšu žar meš 31 dag og stęšu ekki öšrum mįnušum aš baki um dagafjölda. Sagan er skemmtileg, en fyrir henni er enginn fótur. Sannleikur mįlsins er sį, aš alllöngu fyrir daga Sesars  höfšu Rómverjar tališ įriš byrja meš marsmįnuši en ekki janśar. Febrśar var žvķ sķšasti mįnušur įrsins og mun hafa sętt afgangi hvaš dagafjölda snerti. Žegar Rómverjar žurftu aš gera leišréttingar į tķmatalinu var hlaupįrsdögum bętt viš febrśar, oftast  mörgum ķ senn, en įn fastrar reglu. Žegar Sesar kom skipulagi į tķmatališ og setti fasta reglu um hlaupįrsdag, voru Rómverjar aš vķsu bśnir aš taka upp 1. janśar sem löglegan nżįrsdag, en af gamalli hefš lét Sesar bęta hlaupįrsdeginum viš febrśar, enda mun almenningur enn hafa litiš į žann mįnuš sem hinn sķšasta ķ įrinu. Sķšan hefur venjan svo haldist fram į žennan dag.

Nś žegar febrśar fęr 29 daga ķ staš 28 finnst okkur sjįlfsagt aš kalla sķšasta daginn, žann 29., hlaupįrsdag. En ef viš lķtum ķ ķslenska almanakiš komumst viš aš raun um aš heitiš hlaupįrsdagur hefur ekki alltaf stašiš viš žennan dag. Žaš er ekki fyrr en įriš 1968 aš žessa dags  er yfirleitt getiš sem hlaupįrsdags ķ almanakinu. Ef viš athugum eldri almanök sjįum viš aš nafniš hlaupįrsdagur stendur ritaš viš 25. febrśar. Og ķ elstu almanökunum, frį įrinu 1840 og allt fram til 1920, er 24. febrśar kallašur hlaupįrsdagur. Einhverjum finnst nś eflaust aš žetta žurfi skżringar viš. Og eins og fyrri daginn er skżringarinnar ekki skemmra aš leita en ķ hinu forna tķmatali Rómverja.

Hinn 23. febrśar įr hvert var haldin ķ Róm vorhįtķšin Terminalia, sem ķ vitund manna markaši lok lišins įrstķšaįrs og upphaf hins nżja. Ķ hlaupįrum varš föst venja aš lįta hlaupįrsdagana fylgja ķ kjölfar žessarar hįtķšar. Žegar žar kom, aš Sesar setti reglu sķna um einn hlaupįrsdag fjórša hvert įr, var ešlilegt aš žaš yrši nęsti dagur eftir Terminalia. Žetta ber aš skilja svo, aš allar hįtķšir og merkisdagar eftir Terminalia voru ķ hlaupįrum flutt fram um einn vikudag. Žannig varš dagurinn 24. febrśar aš hlaupįrsdegi.

Hin rómversk-kažólska kirkja tók sķšan upp žennan sama hlaupįrsdag ķ sķnu kirkjulega tķmatali, žannig aš messur sem annars féllu į 24. til 28. febrśar, féllu ķ hlaupįrum į 25. til  29. febrśar. Helsta messan sem žarna var um aš ręša var Matthķasmessa, sem ķ almennum įrum féll į 24. febrśar. Ķ hlaupįrum var hśn ķ flestum löndum flutt yfir į 25. febrśar. Ķ kažólskum siš į Ķslandi var žó gerš undantekning frį žessu, Matthķasmessa lįtin haldast 24. febrśar en 25. febrśar geršur aš hlaupįrsdegi ķ stašinn. Svo viršist sem ašstandendum ķslenska almanaksins hafi ekki veriš kunnugt um žetta žegar śtgįfa almanaksins hófst ķ Kaupmannahöfn įriš 1837, og hafi žeir haft danska almanakiš aš fyrirmynd žegar žeir geršu 24. febrśar aš hlaupįrsdegi ķ almanakinu. Įriš 1924 var žessu breytt og heitiš hlaupįrsdagur sett viš 25. febrśar aš gömlum, ķslenskum siš. En žį var žetta aš mestu leyti fyrnt, žvķ aš um leiš og hętt var aš miša dagsetningar viš messudaga, varš 29. febrśar hinn eiginlegi hlaupįrsdagur eftir žeirri merkingu sem ķ oršinu felst. Heitiš hlaupįrsdagur skķrskotar til žess aš allar dagsetningar eftir žennan tilktekna dag hlaupa yfir žann vikudag sem žęr myndu annars falla į. Segjum sem svo aš įriš sé ekki hlaupįr og 1. mars falli į fimmtudag. Ef įriš er gert aš hlaupįri, hleypur 1. mars yfir fimmtudaginn og lendir į föstudag. Sama er aš segja um allar žęr dagsetningar sem į eftir koma, aš žęr fęrast allar fram um einn vikudag.

Reglur um hlaupįr og hlaupįrsdag eru nś komnar ķ svo fastar skoršur aš ólķklegt er aš žeim verši breytt ķ nįinni framtķš. Aš vķsu er żmislegt ķ okkar tķmatali svo ruglingslegt og óžjįlt aš fyllsta įstęša vęri til aš endurskoša tķmatališ ķ heild. En vaninn mį sķn svo mikils ķ žessum efnum aš tillögur til śrbóta hafa aldrei fengiš verulegan hljómgrunn.  29. febrśar veršur žvķ sjįlfsagt hlaupįrsdagur enn um langa hrķš.

 
Sett į vefsķšu 2. febrśar 2017

Almanak Hįskólans